MĖSUESIT

» Mėsuesi
» Certifikimi i Mėsuesve


» Kualifikimi i Mėsuesve

Edukator nė arsimin parashkollor mund tė jetė njė person i cili ėshtė diplomuar nė shkollat e larta publike ose private tė akredituar tė mėsuesisė. Mėsues nė arsimin bazė dhe nė gjimnaz mund tė jetė njė person i cili ėshtė diplomuar nė shkollat e larta publike ose private tė akredituar tė mėsuesisė. Mėsues i arteve mund tė jetė njė person i cili ėshtė diplomuar nė Akademinė e Arteve. Mėsuesi i edukimit fizik mund tė jetė njė person i cili ėshtė diplomuar nė Akademinė e Sporteve. Mėsues i nxėnėsve me nevoja tė veēanta mund tė jetė njė person i cili ėshtė diplomuar nė njė shkollė tė lartė tė mėsuesisė dhe ka kryer kurse specializimi nė kėtė fushė. Procesit tė kualifikimit i nėnshtrohen dhe mėsuesit e arsimit profesional. Mėsuesit kualifikohen edhe gjatė karrierės sė tyre. Ata kalojnė nėpėr tri shkallė tė kualifikimit tė vazhduar, pėrkatėsisht pas 5, 10 dhe 20 vjet stazh nė punė. Kualifikimi i vazhduar zhvillohet dy etapa: Etapa e parė: Portofoli profesional i mėsuesit, i cili pėrmban CV, dhe dokumente dhe certifikata tė fituara gjatė periudhės nė fjalė. Portofoli vlerėsohet nga njė komision i ngritur pranė DAR/ZA-sė ku mėsuesi punon. Etapa e dytė: Testimi i mėsuesit Nė kėtė etapė kalojnė mėsuesit qė kanė paraqitur portofolin dhe janė vlerėsuar mbi njė numėr minimal pikėsh. Mėsuesit i nėnshtrohen provimit mbi bazėn e njė testi. Vlerėsimi pėrfundimtar mbėshtetet nė kreditit e grumbulluara dhe rezultatet e testimit. Nėpėrmjet kėtij sistemi, diferencohet paga e mėsuesve sipas meritės profesionale. Njė sistem i ngjashėm po pėrgatitet edhe pėr drejtuesit e shkollave.



» Drejtuesit e Institucioneve Arsimore


» Edukimi pėr karrierėn

Tė dashur mėsues!

Nėpėrmjet kėsaj rubrike, dėshirojmė t'ju vėmė nė dispozicion disa materiale ndihmėse dhe informacione pėr punėn tuaj nė dhėnien e lėndės "Edukim pėr Karrierėn", pėr klasat e nėnta tė shkollave 9-vjeēare. Qėllimi i kėsaj lėnde ėshtė t'u shpjegojė nxėnėsve botėn e punės dhe si ata tė pėrputhin aftėsitė dhe interesat e tyre personale me ofertat e tregut tė punės. Pėr tė arritur kėtė, nevojitet njė pėrshkrim i detajuar i profesioneve ekzistuese dhe shpjegimi i rrugės qė duhet tė ndiqet pėr tė arritur arsimimin i dėshiruar. Krahas orės sė mėsimit, ėshtė e nevojshme tė organizohen takime me prindėrit, vizita nėpėr ndėrmarrje dhe bashkėbisedime nė klasė me pėrfaqėsues tė zyrave mėsimore, si dhe me persona tė profesioneve tė ndryshme. Pėrveē kėsaj, disa shkolla profesionale nė rajonin tuaj ofrojnė informacione nė kuadrin e "Ditėve tė dyerve tė hapura". Pėr ta zgjeruar fushėn e informimit, kemi dhėnė adresat e disa faqe tė vlefshme Interneti. Materialet, qė mund t'i shkarkoni kėtu janė pėrgatitur nė kuadėr tė Projektit, "Arsimi Profesional nė Shqipėrinė Verilindore", qė bazohet nė marrėveshjen mes Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės Federale tė Gjermanisė. Ai financohet nga Ministria Federale Gjermane pėr Bashkėpunim Ekonomik. Pėrgjegjės pėr zbatimin e projektit ėshtė Deutsche Gesellschaft für internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH. Nėse nė lidhje me kėto materiale keni pyetje ose nėse dėshironi tė kontribuoni nė pėrmirėsimin e tyre, mund tė kontaktoni Z. Agron Pullumbi (apullumbi@mash.gov.al) nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės, ose personat pėrgjegjės pėr edukimin pėr karrierėn pranė DAR/ZA.

Ju urojmė shumė suksese nė mėsimdhėnie!



» Kurrikula

Reforma pėr kurrikulėn

Kjo reformė pėrfshin reformimin e programeve, teksteve, mėsimdhėnies, vlerėsimit tė arritjeve tė nxėnėsve, si dhe kualifikim e mėsuesve. Karakteristikat kryesore tė kurrikulės sė re pėr gjimnazin janė: -Kurrikula e re ėshtė e modelit anglo-sakson. Ndarja e kurrikulės nė kurrikulė bėrthamė, e cila ėshtė e detyrueshme pėr tė gjithė nxėnėsit, dhe atė opsionale, duke theksuar kėshtu kurrikulėn me bazė shkolle; -Kurrikula niset nga kompetencat-kyē evropiane tė cilat, nga ana e tyre, zbėrthehen nė synimet pėr disa aftėsi bazale ndėrkurrikulare siē janė tė menduarit kritik dhe ai krijues, menaxhimi i informacionit, aftėsia e tė punuarit nė grup, etj. Kurrikula e re mbėshtetet nė njė dokumentacion kurrikular tė plotė ku pėrfshihen; Korniza kurrikulare, Standardet e fushave tė tė nxėnit, Programet lėndore, Udhėzuesi pėr zbatimin e kurrikulės sė re dhe Udhėzuesi sipas fushave lėndore dhe lėndėve. Nė Arsimin Profesional, reforma kurrikulare ka ēuar nė konceptimin e njė kurrikule dynivelėshe, kurrikulės nė nivel qendror, e hartuar sipas kornizės evropiane tė kualifikimeve dhe KSHK, dhe asaj nė nivel shkollor, qė siguron pėrshtatjen me nevojat lokale tė tregut. Zotėrimi i gjuhės angleze ėshtė deklaruar njė prioritet i arsimit tė mesėm, nė kuadėr tė iniciativės "Shqipėria anglishtfolėse". Mėsimi i gjuhės angleze tani nis mė herėt, qysh nė klasėn e tretė dhe vazhdon deri nė fund tė shkollės sė mesme. Shėrbimi psikologjik nė shkollė ėshtė institucionalizuar. Ky shėrbim ofrohet nė tė gjitha shkollat dhe kopshtet tė zonės urbane dhe gradualisht po punohet pėr shtrirjen e kėtij shėrbimi nė shkollat dhe kopshtet e zonat rurale. Pjesė e reformės kurrikulare ėshtė edhe reforma e teksteve e cila instaloi modelin e teksteve alternative, me pėrzgjedhjen e tė cilėve ka njė rol tė rėndėsishėm vetė shkolla. Reforma e bėri tregun e teksteve tė hapur pėr botues tė vendit dhe tė huaj. Shteti subvencionon koston e paketės sė teksteve drejtpėrdrejt tek prindėrit e nxėnėsve. Sipas politikės sė subvencionit pėr tekstet favorizohet arsimi bazė, familjet me nevoja ekonomike dhe fėmijėt me nevoja tė veēanta. Reforma e kurrikulės u mbėshtet nga shtrirja e IT nė programe dhe funksionimin e shkollės Reforma e vlerėsimit tė arritjeve, si pjesė e reformės sė kurrikulės, konsiston nė zbatimin e MSH dhe tė provimeve tė lirimit. Nė vitin shkollor 2005-2006 filloi funksionimin MSH e cila mbėshtetet nė vlerėsimin e jashtėm me anė tė njė Testi unik nė shkallė vendi. Ajo pėrbėhet nga katėr provime, dy provime tė detyruara, (Matematikė dhe Gjuhė amtare) dhe dy provime me zgjedhje. Rezultatet e arritura me MSH pėrbėjnė 80% tė numrit total tė pikėve, mbi bazėn e tė cilėve pranohen studentėt nė degėt qė dėshirojnė, pėrmes njė sistemi qendror tė pranimeve, (Sistemit Meritė dhe Preferencė). Qė nga viti shkollor 2008-2009, Provimet e Lirimit zhvillohen vetėm me shkrim dhe me administratorė qė janė mėsues tė shkollave tė tjera. Vlerėsimi i testeve bėhet nga komisione me vlerėsues tė jashtėm tė ngritura pranė secilės DAR/ZA. Duke filluar nga viti 2007, provimet zhvillohen vetėm me shkrim, me test tė hartuar nė nivel DAR-i, me administratorė jo mėsues tė shkollės dhe vlerėsim me notė nga mėsues tė jashtėm tė caktuar nga DAR. Ėshtė realizuar reforma e zhvillimit profesional tė mėsuesve e mbėshtetur nė trajnimin modular , tė mėsuesve dhe drejtuesve tė shkollave dhe drejtorive rajonale. Reforma shėnon njė kalim nga sistemi i bazuar kryesisht nė ofertė nė sistemin e bazuar kryesisht nė kėrkesė. Ky ėshtė njė sistem tregu, thuajse i lirė, i trajnimit tė mėsuesve nė punė. Janė hartuar dhe janė nė proces miratimi, draftet e standardeve tė mėsuesve, drejtuesve tė shkollave, mentorėve dhe kėshilltarėve pedagogjikė. Reforma e sistemit tė zhvillimit tė burimeve njerėzore u shoqėrua edhe me ngritjen e njė database tė informatizuar qė pėrmban tė gjitha tė dhėnat profesionale tė punonjėsve.



» Alterteksti

» Tekste mėsimore, viti shkollor 2012-2013

» Materiale informuese



» Akreditimi i programeve tė trajnimit